Auksas yra pati seniausias ir efektyviausia kapitalo, turtingumo ir gerovės matavimo priemonė. Kartu su auksu tiem patiems tikslams buvo naudojami ir kiti taurieji metalai. Žmonių kartos keitė vieną kitą ir visų ekvivalentu buvo auksas, kuris tuo pat metu buvo mokėjimo ir prekybos priemonė. Iki tam tikro laiko auksas buvo vietoj pinigų, paskui jis tapo piniginiu ekvivalentu. XIX-XX a.a. vystantis pasaulinei ekonomikai didelę įtaką turėjo jo pagrindu susidariusi „aukso standarto“ sistema. Auksui nebuvo nacionalinių sienų ir maždaug iki XX a. 70-ųjų metų jis buvo pagrindinė pasaulio valiutos sistema, todėl operacijos su tauriaisiais metalais buvo griežtai kontroliuojamos. Pagrindinai operacijos vyko monetinių valstybių valdžios ir tarptautinių finansinių organizacijų lygyje.

Tačiau dėl sistemoje susikaupusių prieštaravimų įvyko kokybinis perversmas ir valiutų kursai iš fiksuotų tapo plaukiojančiais. Kaip pasekmė, pasikeitė aukso vaidmuo, juridiškai jis pasitraukė iš pasaulinės valiutų apyvartos. Sandoriai su auksu tapo liberalizuoti, privačių asmenų teisės fiziškai valdyti šį metalą išsiplėtė. Tauriųjų metalų rinka reformavosi, pasikeitė tiek rinkos struktūra, tiek ir jos dalyvių sudėtis, operacijų spektras rinkoje.

Dabar auksas nėra mokėjimo priemonė, tačiau ir nepaliko ekonominių santykių sistemos. Šią dieną pasaulinė aukso rinka turi vidaus ir tarptautinių rinkų visumą, kurią nedaug gali reguliuoti valstybė. Tai užtikrina prekyba visą parą ir dideliu mastu, tiek pačiais tauriaisiais metalais, tiek ir jų lydiniais.

Aukso paklausos pasaulinėje rinkoje struktūrą galima padalinti į tris sektorius – visų lygių tezauracija, pramoninis-gamybinis naudojimas, spekuliaciniai sandoriai. Yra siūlomi naujai iškasti taurieji metalai, privačių ir valstybinių rezervų pardavimas, antrinės aukso žaliavos perdirbimas ir kontrabanda. Pagrindiniai pasiūlymų šaltiniai yra aukso gamintojai, pagrindiniai pirkėjai – tie, kurie naudoja jį pramoniniams tikslams. Ir vieni, ir kiti rinkoje pasirodo nereguliariai dėl įvairių faktorių. Tačiau apie tauriųjų metalų kilimą ir kritimą rinkoje mes pakalbėsime vėliau.

Aukso rinkos
Tarptautinės aukso rinkos yra tokiuose miestuose kaip Ciūrichas, Honkongas, Londonas, Niujorkas, Dubajus. Palyginus nedideliam tarptautinių rinkų dalyvių skaičiui taikomi aukšti reikalavimai. Rinkos dalyviai kaip taisyklė, yra specializuotos kompanijos ir stambūs bankai, turintys gerą reputaciją ir finansinę padėtį. Tarptautinėje rinkoje operacijų spektras pakankamai platus. Ten nėra mokesčių ir mutinių. Stambios operacijos su tauriaisiais metalais atliekamos ištisą parą ir yra didmeninės, ką užtikrina platus klientų tinklas, susijęs su aukso prekyba. Operacijos griežtai nereglamentuojamos, taisykles nustato patys rinkos dalyviai. Vidaus aukso rinkos – tai vienos ar kelių šalių rinkos, kurios pagrindinai orientuotos į vietinius investuotojus. Jos skirstomos į laisvas ir reguliuojamas. Laisvosioms rinkoms dauguma priklauso europietiškos – Milano, Paryžiaus, Amsterdamo, Frankfurto prie Maino. Reguliuojamos rinkos – tai daugiausia trečiųjų pasaulio šalių rinkos. Vidaus rinkose sandoriai paprastai atliekami smulkiais luitais ir monetomis, o atsiskaitymo priemonė yra vietinės valiutos.

Prie juodųjų rinkų priskiriamos kai kurių Azijos kontinento šalių rinkos. Jos atsirado dėl totalinių valstybinių operacijų su auksu apribojimu. Juodosios rinkos veikia lygiagrečiai su uždaromis rinkomis. Uždaros rinkos – tai vidaus rinkų forma su radikalia organizacija, kur uždrausta įvežti/išvežti auksą ir dėl mokesčių režimo prekyba tauriaisiais metalais yra nenaudinga, kadangi jo vidaus kainos viršija pasaulines kainas.

Aukso rinkos dalyviai

Aukso kasėjai

Iš esmės pirminis auksas į rinka patenka iš aukso gavybos kompanijų. Jas atstovauja tiek nedidelės įmonės, tiek ir stambios korporacijos. Visiškai logiška, kad kompanijos įtaka rinkai priklauso nuo tiekiamo aukso kiekio. Tai reiškia, kad kiti rinkos dalyviai kreipia ypatingą dėmesį į reikšmingų aukso gavybos kompanijų veiklą.

Pramonė

Šiai kategorijai galima priskirti pramonines ir juvelyrines įmones, o taip pat rafinavimo (aukso valymas ir išgryninimas).

Biržos

Kai kuriose šalyse pačiose stambiausiose biržose yra atskiros sekcijos, kurios užsiima tauriųjų metalų ir iš dalies aukso prekyba.

Investuotojai

Dalyvaujantys rinkoje investuotojai turi įvairių interesų, todėl jie investuoja įvairiomis formomis į finansinius instrumentus, kurie susiję su auksu. Kaip taisyklė, populiariausias tarp aukso rinkos investuotojų instrumentas Skirtumo kontraktai (CFD).

Bankų sketorius

Centriniai bankai turi daugialypį vaidmenį tauriųjų metalų rinkoje. Jie yra stambiausi aukso rinkos operatoriai, ir tuo pačiu nustato jo prekybos taisykles. Pažymėtina, kad rezervinio aukso aktyvus pardavimas nėra jų pagrindinis tikslas, tačiau jie demonstratyviai siekia dalykiškai panaudoti rezervus. Centriniai bankai turi didelę įtaką rinkos konjunktūrai, kuri tapo ypač pastebima ХХ a. 90-aisiais metais

Tarpininkai ir dileriai

Profesionaliais tarpininkais ir dileriais aukso rinkoje yra specializuotos kompanijos ir komerciniai bankai. Jų vaidmuo praktiškai yra pagrindinis, kadangi visas auksas iš pradžių pereina per jų rankas..

Fizinio metalo rinka

Daugiausia operacijų su fiziniu metalu atliekama Londone ir Ciūriche. Iš pradžių didesnė prekybos auksu dalis vyko Londone, tai įtakojo metalo tiekimas iš Didžiosios Sandraugos šalių (visų pirma iš PAR), kurias traukė prekybos tauriaisiais metalais nepriekaištingas organizavimas. Iš Londono auksas buvo perkeliams į Europos kontinentą, o iš ten – į Artimųjų ir Tolimųjų Rytų šalis.

Skaityti toliau

Back
Start trading with
no risks and investments
With new Start-Up Bonus of $1000